Judėk sveikai ir išmaniai

Spalio 25 dieną Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazijoje vyko projekto “Sveikos gyvensenos skatinimas Kaišiadorių savivaldybėje” viešinimo renginys.

Jaunuoliams apie mitybos naudą organizmui, fizinio ir emocinio alkio skirtumus, valgymo sutrikimus ir mitybos režimo svarbą pasakojo visuomenės sveikatos specialistė Ieva Kalvinskaitė. Vaikystėje mitybos modeliai yra linkę keistis, paaugliai dažnai praleidžia pusryčius ir rečiau dalyvauja šeimos vakarienėse. Pusryčiai – energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Nepapusryčiavusių mokinių laukia kiek sunkesnė, mažiau energingesnė, tingesnė diena mokykloje. Asmenys, nevalgantys pusryčių ar retai valgantys, su ilgomis pertraukomis yra labiau linkę į persivalgymą vakare. Valgau, kad gyvenu ar gyvenu, kad valgyčiau? Diskusijos mokinių tarpe sulaukęs posakis. Svarbiausia, kad maistas, kuris yra mūsų gyvybės šaltinis, neatsisuktų prieš mus pačius ir nesukeltų priklausomybės. O taip gali nutikti, kuomet maistu yra bandoma suvirškinti neigiamas emocijas. Tam kartui jaučiamasi ramiau, bet praėjus kuriam laikui atsiranda prastas psichologinis santykis su pačiu savimi.

Veiklos metu vaikai turėjo galimybė išmėginti antsvorį imituojančią liemenę, kurios pagalba jaunuoliai galėjo įsitikinti, kad atlikti paprastus fizinius pratimus turint anstvorį būtų labai sudėtinga. Sveikos mitybos tema artimai siejasi su fizinio aktyvumo svarba. Ignoruojant šiuos aspektus ir nesilaikant rekomendacijų dažnai susiduriama su antsvorio, nutukimo ir raumenų disbalanso problemomis.

Apie fizinį aktyvumą ir jo svarbą mūsų gyvenime kalbėjo visuomenės sveikatos specialistas, treneris Karolis Klovas. Teorinėje dalyje supažindino su fiziniu aktyvumu ir jo situacija Lietuvoje, apžvelgė fizinio aktyvumo mažėjimo priežastis, išskyrė fizinio aktyvumo poveikį sveikatai bei supažindino su fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Žiežmarių gimnazijos  jaunuoliai išmėgino trumpą mankštą ir susipažino su mobilumo bei stabilumo svarba organizmui.

Šiandieninėje visuomenėje plintantis fizinis pasyvumas, sėslus gyvenimo būdas ir su tuo susiję padariniai (prastėjantis fizinis pajėgumas, sveikatos rodikliai) kelia didelį susirūpinimą. Fizinė veikla yra pagrindinė kasdienės energijos sąnaudų sudedamoji dalis ir labiausiai kintanti tarp jaunų žmonių, supratimas apie jo ryšį su augimu ir vystymusi yra ypač svarbus vaikų sveikatai ir gerovei. Šiai dienai fizinis aktyvumas yra nepakankamas, ypač tarp jaunų žmonių, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami, o fizine veikla laisvalaikiu užsiimančių asmenų skaičius itin mažas. Dauguma jaunimo pramogų, atsipalaidavimo būdų tapo fiziškai pasyvūs. Paaiškėjo, kad susirinkusių jaunuolių tarpe buvo tokių, kurie per dieną vidutiniškai 6-7 val. praleisdavo naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais. Fizinis aktyvumas ne tik sumažina stresą,  sustiprina sveikatą, pageriną nuotaiką, bet ir pagerina mokymosi rezultatus.

Šeima, draugai, mokyklos bendruomenė gali vaikams padėti koreguoti gyvenimo įpročius, kurti stiprius sveikos gyvensenos pagrindus. Nepakanka tik turėti sveikos gyvensenos žinių, reikia žinias įgyvendinti praktiškai ir jomis vadovautis.

Informaciją parengė:

Ieva Kalvinskaitė,

Karolis Klovas