Neformalus švietimas

Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant:

• Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti.
• Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius yra ne mažesnis kaip 10 mokinių.
• Neformaliojo vaikų švietimo programos mokiniams pageidaujant gali būti vykdomos mokinių atostogų metu.

 Neformaliojo ugdymo kryptys:

• sveika gyvensena, sportas;
• meninė raiška;
• techninė kūryba;
• intelektualinis ugdymas;
• ekologinis, gamtosauginis ugdymas;
• pilietinės ir etninės kultūros ugdymas;
• klubų ir projektinė veikla;
• jaunųjų programuotojų mokykla.

Neformaliojo ugdymo principai:

• aktualumo (veiklų pasiūla parengta, atlikus poreikio tyrimą);
• demokratiškumo (mokytojai, tėvai ir mokiniai yra bendro ugdymosi proceso kūrėjai);
• prieinamumo (sudaromos sąlygos saviraiškai ir asmens kompetencijoms ugdytis);
• individualizavimo (atsižvelgiama į mokinio galimybes, poreikius ir pasiekimus);
• savanoriškumo (veikla pasirenkama laisvanoriškai, vykdoma, esant poreikiui). 

  Neformaliojo ugdymo metodiniai principai:

• specifinė aplinka;
• aktyvus dalyvavimas ugdymo(si) procese;
• visumos principas;
• mokymasis iš patirties;
• atviras ir neformalus bendravimas;
• eknonkurencinės aplinkos kūrimas;
• į grupės procesą orientuotas ugdymas(is).